Bjaurios žurnalistės darbeliai

Kai Juozas Statkevičius gnaibosi ir kandžiojasi, taip jis elgiasi dėl to, kad yra Lietuvos patriotas. Žinoma, lietuvaites jis kankina ne pirštais ir dantimis, o aštriais žodžiais. „Aš siekiu pakelti rengimosi kultūrą Lietuvoje, – taip įžymusis drabužių dizaineris aiškina savo kūrybos filosofiją, – Lietuviams atrodo, kad jie viską žino apie madą. Reikia įgnybti, įkąsti, tada sujaudini žmogų ir jis pradeda keistis“.

Iš provincialumo pelkės Lietuvą traukiantis Juozas vakar iškilmingai pristatė savo du kūrinius – drabužių kolekciją ir knygą. Taip jis atšventė savo 40 metų gimtadienį.

Sportbačiai prie kostiumo – mados klyksmas?

Antradienio vakarą į Vilnių sugužėjo Juozo draugai iš viso pasaulio. „Atskrido iš Londono, iš Paryžiaus, iš Berlyno. Aš turiu daug draugų. Ir kaip visi sako, kad esu arogantiškas, tai tikrai nepririnkčiau tokios salės draugų, jei toks būčiau“, – panašu, kad į kitus itin kritiškai žvelgiantis dizaineris pats skaudžiai priima kritiką.

Spragsėjo fotoaparatai, dūzgė televizijos kameros. Į žurnalistų klausimus J.Statkevičius atsakinėjo pasipuošęs juodu klasikiniu kostiumu ir ryškiai oranžiniais „Puma“ sportbačiais. Ar taip drabužius derinti jis siūlytų ir kitiems žmonėms? „Aš nespėjau persirengti, – šypsodamasis išsisuko lietuvių stiliaus kartelės kėlėjas, – Atsinešiau kitus batus, tik nespėjau apsiauti. Stengiuosi, kad jums renginys atrodytų gerai“.

Jis išvargęs, nes pirmadienio naktį miegojo tik tris valandas, bet laimingas, nes įgyvendino savo svajonę.

„Net plaukai iš tos laimės šiaušiasi. Gal rytoj eisiu grindų plauti, santaupas savo išleidau“, – dizaineris neslėpė, kad didžiulė kolekcija kainavo galybę pinigų.

Perkarusios manekenės - Arkikatedros fone

Salėje ėmė blyksėti – lyg žaibuotų. Ant sienos nušvito nespalvota Vilniaus Arkikatedros nuotrauka. Į muziką įsipynė varpų gaudesys. Šventovės nuotrauka ant sienos ėmė linguoti. Juozas sujudino Lietuvą. Iš užkulisių išžygiavo pirmosios manekenės.

Kostiumėliai nuostabiai elegantiški, bet juos demonstruojančios merginos – peraugusios džiūsnos. Nors prieš renginį Juozas aiškino, kad jo merginos „normalios“, tikrai ne per plonos ir apie jokias anoreksijas nėra kalbos, sunku man patikėti, nors tu ką. „Žiūrėk, normalaus kūno sudėjimo modelis“, – kumštelėjo kolegė į petį, rodydama vieną kailiniuotą merginą. Iš tikrųjų – viena iš keturiasdešimties buvo apvalesnė.

Ką padarysi – liesa manekenė yra mados pasaulio standartas. Niūri, lyg negyvėlių, manekenių veido išraiška – irgi standartas. Galbūt tai – nelengvų kančių dėl grožio išraiška. Kai kurių modelių batų kulnai buvo tokie aukšti, jog jos nerangiai žirgliojo lyg ant podiumo atsidūrusios žirafos. Vienai merginai kojos susipynė prieš pat žiūrovo Vytenio Pauliukaičio nosį – ji šoktelėjo į orą, tačiau nenugriuvo ir netgi akimirką nusišypsojo.

Kūną rėminantys kostiumėliai, plevėsuojančios perregimos suknelės, koketiškos skrybėlaitės, ekstravagantiški apdarai iš tviskančių auksu ar sidabru „žvynų“, šiltutėliai kailiniai ir trumputėlaičiai baleto sijonėliai – tokį grožį susirinkusios moterys stebėjo išplėtusios akis.

Damas atlydėjusiems vyrams mada rūpėjo kur kas mažiau, tačiau akis traukė gilios manekenių iškirptės. Kai viena lengva iškarpyta suknelė nuo oro gūsio netikėtai prasiskleidė ir švystelėjo merginos užpakaliukas, stipriosios lyties atstovų akys ypač sužibo.

Finalinis kolekcijos akordas – baltu nuotakos nuometu ir suknele pasipuošusi manekenė. Ji įteikė J.Statkevičiui puokštę ir kartu su dizaineriu praėjo pro žiūrovus – atrodė lyg prie altoriaus žengiantys jaunavedžiai. Simboliška. Mada – didžiausia Juozo mylimoji, kuriai jis prisiekęs būti amžinai ištikimas.

Vampyriškos L.Graužinienės nesimatė

Tą patį vakarą jubiliejinė Juozo kolekcija buvo pademonstruota net du kartus. Pirmąkart– paprastiems mirtingiesiems, kurie pirko septyniasdešimt litų kainavusius bilietus, antrąkart – nepaprastiems mirtingiesiems, Juozo draugams ir verslo partneriams. Kadangi žurnalistus organizatoriai prišliejo prie ypatingųjų, prieš renginį mane kamavo stiprus galvos skausmas. Kuo apsirengti?

Žinoma, aš nežinojau, kuo apsirengti. Iš spintos išgraibiau pakenčiamiausius juodos spalvos apdarus. Pamenu, Juozas šaipėsi iš lietuvaičių, kad jos pilkos kaip cepelinai. Geriau jau juoda kaip žemė būsiu – taip saugiau.

Kai veidrodyje nužvelgiau savo gedulingą vaizdą, apsidžiaugiau, kad atrodau geriau už Juozo „patvarkytą“ Loretą Graužinienę. Politikės vampyrišką įvaizdį vertinčiau kaip patį blogiausią dizainerio darbą – teatleidžia man, mados neišmanėlei, už tokią nuomonę mados dievai.

Juodai apsirėdžiusi neprašoviau – daugelis damų rinkosi į vakarą juodut juodutėlės. Turiu pripažinti, kad jos atrodė daug puikiau už mane. Publika susirinko išskirtinai stilinga – jokiuose pramogų pasaulio žvaigždūnų vakarėliuose tokios elegancijos nebuvau mačiusi.

Tiesa, įvairaus kalibro žvaigždžių ir čia buvo daug, jos mielai staipėsi prieš gyvenimo būdo žurnalų fotografų objektyvus.

Šmėžavo iš televizijos pažįstami veidai – Vytenis Pauliukaitis, Aistė Stonytė, Liepa Kiauleikytė, Giedrius Masalskis, Asta Stašaitytė, Livija Gradauskienė, meno pasaulio žmonės – Dalia Ibelhauptaitė, baleto šokėjas Nerijus Juška, aktorė Gražina Baikštytė, garsių vyrų žmonos – Jolanta Paulauskienė, Laima Mertinienė, pramogų pasaulio veikėjai – Linas Karalius (Ezopas), Egidijus Dragūnas (Selas), vakarėlių liūtas Marius Gelažnikas.

„Darbietės“ Loretos Graužinienės tarp svečių nepastebėjau.

Dizainerio tėvui gaila, kad sūnus menkai apie automobilius išmano

„Aš labai laiminga, kad Juozas man siuvo vestuvinę suknelę. Tai buvo mano svajonė. Kaip klientė patyriau, kad jis turi ne tik talentą kurti, bet ir gebėjimą iki šaknų pajausti, ko nori moteris“, – pasakojo buvusi televizijos laidos vedėja, o dabar – mama Liepa Kiauleikytė.

„Jis yra „fainas“ žmogus, nors neturiu nė vieno jo kurto drabužio“, – aktorė Gražina Baikštytė aiškino nesivaikanti madų, bet mėgstanti akis paganyti į Juozo kūrinius. Kukliai – tamsiai raudonu sijonu ir juodais marškiniais apsirengusi aktorė tvirtino, kad tarp pasipuošusių damų ji gerai jaustųsi ir su džinsais. „Lietuvės dažnai pernelyg išsipusčiusios – gal čia kažkoks nevisavertiškumo kompleksas“.

Paprastai, bet labai elegantiškai atrodė juoda „pasidabruota“ suknele pasipuošusi Juozo mama Vanda Statkevičienė. „Spinta nuo drabužių nelūžta, bet ir knygos pristatymui, ir kai į Paryžių važiavau, man Juozas siuvo, ir kasdieninių kostiumėlių turiu“, – atviravo moteris. Dizainerio tėvas Juozapas Statkevičius sūnaus kurtais drabužiais nesipuošia: „Aš paprastai rengiuosi, kaip ir visi. Pagyvenęs esu, nėra man ko šokinėti“.

Su mama Juozas gali prašnekėti iki paryčių, o su tėvu – mažiau kalbos. Tėtis norėtų pašnekėti apie vyriškus reikalus, pavyzdžiui, apie automobilius. „Nelabai, nelabai jis apie tai išmano“, – apgailestavo vyriškis.

V.Statkevičienei sūnus daug pasakoja apie mados pasaulį, moko, kaip stilingai rengtis. Kartais dizaineris mamą nori aprengti kaip jauną moterį, bet ši prieštarauja primindama, kad jai jau daug metų. „Kartais tikrai per daug ekstravagantiškai jis nori aprengt mamytę“, – pritaria žmonai mada nesidomintis Juozapas Statkevičius.

Per gimtadienį mama sūnui padovanoju tris pačios keptus keksus, keturiasdešimt baltų rožių ir vokelį – kad nusipirktų, ko norės. Dabar ji labai norėtų palepinti po darbo išvargusį ir sulysusį Juozą, bet nelabai žino, kaip – iš Kauno kasdien pas sūnų neprivažinės.

Gerai, kad Lietuvoje yra Juozukas

Po kolekcijos pristatymo visi susigrūdo į nedidelę erdvę, kur vyko furšetas. „Moet et Chandon“ šampanas, saldžiarūgščiai kokteiliai su „Hennesy“ konjaku ir kuklūs užkandžiai. Vyrai mieliau kramsnojo riebų sūrį ir kelių rūšių mėsos griežinėlius, perkarusių manekenių prisižiūrėjusios moterys – dailiai pjaustytas morkytes, žiedinius kopūstus ir agurkėlius.

Pobūvyje labai trūko oro – žmonės grūste grūdosi. „Užteks, einam iš čia“, – nugirdau, kaip vyras įkalbinėjo važiuoti namo L.Mertinienę.

Kai žmonių tapo ne taip tiršta, ir aš išėjau. Pakeliui merginos iš kosmetikos firmos į rankas įbruko maišelį su kelių kvepalų bandinukais, reklaminiais bukletais ir šepetėliu skaistalams ant veido tepti. J.Statkevičius kolekcijos pristatymą suderino su verslo interesais – pranešė bendradarbiausiąs su viena kosmetiką parduodančia firma.

Nuo gryno oro galva prablaivėjo ir atplaukė apmąstymų banga.

Juozukas – Lietuvos troškimas būti gražesniems nei esame. Susikurti įvaizdį. Tapti europiečiais. Pasistaipyti prieš kitus ir taip geriau pasijusti. Tuštybių tuštybė – pasakytų dvasios grožį aukštinantys filosofai. Bet mano nefilosofiškoms akims ta tuštybė pasirodė graži. Gerai, kad Lietuva turi ne tik Juozą Erlicką, bet ir Juozą Statkevičių.